Исходная форма: умякнуть

Словарная информация: св нп 3**а $II

Морфологическая характеристика: act. inf.



Infinitive: умя'кнуть

Active voice

Present/future tense

SingularPlural
1 personумя'кнуумя'кнем
2 personумя'кнешьумя'кнете
3 personумя'кнетумя'кнут

Past tense

MasculineFeminineNeutralPlural
умя'кумя'клаумя'клоумя'кли



Gerund: умя'кши

Imperative

SingularPlural
умя'книумя'кните

Past participle

MasculineFeminineNeutralPlural
Nominativeумя'кшийумя'кшаяумя'кшееумя'кшие
Genitiveумя'кшегоумя'кшейумя'кшегоумя'кших
Dativeумя'кшемуумя'кшейумя'кшемуумя'кшим
Accusative inanimateумя'кшийумя'кшуюумя'кшееумя'кшие
Accusative animateумя'кшегоумя'кшуюумя'кшееумя'кших
Instrumentalумя'кшимумя'кшей, умя'кшеюумя'кшимумя'кшими
Locativeумя'кшемумя'кшейумя'кшемумя'кших