Исходная форма: умяться

Словарная информация: св 14в (-н-) $II(умина'ться)

Морфологическая характеристика: act. inf.



Infinitive: умя'ться

Active voice

Present/future tense

SingularPlural
1 personумну'сьумне"мся
2 personумне"шьсяумне"тесь
3 personумне"тсяумну'тся

Past tense

MasculineFeminineNeutralPlural
умя'лсяумя'ласьумя'лосьумя'лись



Gerund: умя'вшись

Imperative

SingularPlural
умни'сьумни'тесь

Past participle

MasculineFeminineNeutralPlural
Nominativeумя'вшийсяумя'вшаясяумя'вшеесяумя'вшиеся
Genitiveумя'вшегосяумя'вшейсяумя'вшегосяумя'вшихся
Dativeумя'вшемусяумя'вшейсяумя'вшемусяумя'вшимся
Accusative inanimateумя'вшийсяумя'вшуюсяумя'вшеесяумя'вшиеся
Accusative animateумя'вшегосяумя'вшуюсяумя'вшеесяумя'вшихся
Instrumentalумя'вшимсяумя'вшейся, умя'вшеюсяумя'вшимсяумя'вшимися
Locativeумя'вшемсяумя'вшейсяумя'вшемсяумя'вшихся